Si está buscando comprar medicamentos en línea en España, es importante elegir una farmacia en línea de confianza y segura para garantizar que los medicamentos que reciba sean auténticos y de alta calidad. En comprar-farmacia.es, ofrecemos una amplia selección de medicamentos, incluido Cialis para la disfunción eréctil (DE), y trabajamos con farmacias acreditadas para garantizar la calidad y la autenticidad de nuestros productos.
Visite nuestro sitio web en comprar-farmacia.es para obtener más información sobre nuestros productos y servicios. Nuestro equipo de atención al cliente está disponible para ayudarlo en todo momento y garantizar una experiencia de compra en línea segura y satisfactoria.
Untitled-
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
SOCIALIZACIJA IR TAUTINIO IDENTITETO SKLAIDA MUZIKOS
MOKYTOJO PROFESINËS SAVIREALIZACIJOS KONTEKSTE
Anotacija. Socializacija ir tautinio identiteto sklai-
socialinio jautrumo gyvenamajam metui bei aplinky-
da yra svarbûs pedagogo muziko ugdymo veiklos as-
pektai, sàlygojantys sëkmingà humanistiná muzikinio
Tarptautiniø þodþiø þodynas socializacijà (lot. so-
ugdymo procesà, bendros ugdytinio-ugdytojo dvasi-
cialis visuomeninis) apibûdina kaip individo tapimà
nës kultûros formavimà. Ðie ugdomosios veiklos kom-
visuomeniniu þmogumi, asmenybe [Tarptautiniø þo-
ponentai buvo iðskirti atliekant muzikos mokytojo pro-
dþiø þodynas, 2001]. T. Parson ir B. Bales paþymi,
fesinës savirealizacijos tyrimà (20012003 m.). Tyri-
kad socializacija, prasidëjusi ðeimoje ir kitose sociali-
mo rezultatai atskleidë aptariamøjø pedagogø veiklos
nëse grupëse, institucijose ir erdvëse kiekvienà indivi-
srièiø problemiðkumà bei bûtinybæ jas skubiai kore-
dà integruoja á visuomenæ skirtingai ir drauge sudaro
galimybes kurti savo individualybës bruoþus ir verty-
Raktaþodþiai: muzikos mokytojø socializacija, tau-
bes [8]. Anot Z. Bauman, socializacija yra tikslinga ir
tinio identiteto sklaida, profesinë savirealizacija, mu-
racionaliai motyvuota praktika, bûti su kitais vadi-
nasi, realizuoti savo socialumà, bûti socialiniu asme-
niu, kurti socialinæ / kognityvinæ erdvæ. Socializaci-
Problema. Lietuvai ásitvirtinant Europos erdvëje,
ja yra orientuota á ateitá, ji turi ilgalaikius planus. Tai
ðvietimas turi padëti stiprinti visuomenës kûrybines
kumuliatyvus, linijinis procesas, besiremiantis vakar-
galias, iðsaugoti ir kurti tautos tapatybæ, brandinti pi-
lietinæ visuomenæ, didinti þmoniø uþimtumà ir ûkio
G. Kvieskienës nuomone, socializacija (antropo-
konkurencingumà, maþinti skurdà ir socialinæ atskir-
logijoje dar vadinama inkultûracijos terminu) pro-
tá. Europos Sàjungos Tarybos 2000 m. kovo mën. 23
cesas, kurio metu visuomenës kultûra mikro- ir mak-
24 d. susitikimo Lisabonoje iðvados tolesnæ Europos
roaplinkos sàlygomis perduodama vaikams, siekiant
Sàjungos ûkinæ ir socialinæ paþangà tiesiogiai sieja su
formuoti ið kûdikio individualybæ, paklûstanèià tam
investicijomis á þmones, á jø iðsilavinimà: Þmonës yra
tikroms kultûros tradicijoms ir socialinëms normoms
didþiausia Europos vertybë ir pagrindinis Europos Sà-
[6]. Taigi muzikos mokytojo socializacija (inkultûra-
jungos politikos tikslas. Investicijos á þmones ir akty-
cija) yra vienas reikðmingiausiø jo profesinës veiklos
vios bei dinamiðkos gerovës valstybës kûrimas bus pa-
parametrø, apimanèiø kone visà pedagoginá procesà.
grindinis dalykas uþtikrinant Europos vietà þiniomis
Asmenybës savikûros, saviraiðkos, socialinio ir meni-
pagrástoje ekonomikoje ir siekiant, kad ðios naujos eko-
nio identiteto átvirtinimo klausimus nagrinëjo M. Bar-
nomikos atsiradimas nepaaðtrintø tokiø socialiniø pro-
kauskaitë, A. Gaiþutis, J. Kieviðas, V. Matonis, A. Pi-
blemø kaip nedarbas, socialinë atskirtis ir skurdas
Viena ið prioritetiniø jaunosios kartos ugdymo gai-
Praëjusio ðimtmeèio pabaiga ir ðio pradþia Lietu-
riø yra tautinio identiteto, pilietiðkumo skatinimas. Pi-
vai turtingi pokyèiø, vienaip ar kitaip sàlygojanèiø so-
lietiðkumo skatinimas ðiandien, kai vis daugiau jauni-
cialiná respublikos pilieèiø gyvenimà. Atkûrus nepri-
mo savo ateities vizijà modeliuoja ne tëvynëje [3; 6],
klausomybæ ið esmës pasikeitë (ir dabar dar formuoja-
turëtø bûti vienas ið sparèiausiai sprendþiamø paþan-
si) socialiniø, ekonominiø, politiniø ir kitø santykiø
gaus ugdymo uþdaviniø. Muzikinis lavinimas ðioje si-
sistema. Ðie pokyèiai átakoja kiekvieno þmogaus kas-
tuacijoje gali atlikti pozityvø vaidmená. Liaudies mu-
diená gyvenimà, jo socialinius siekius, dvasinio pasau-
zikos lobynai neiðsemiami. Ðimtmeèiais skambëjusi
lio raidà, ekonomines galimybes. 2003 m. geguþës
muzika ir ðiandien turëtø skambëti ne reèiau ir ne ty-
mën. 1011 dienomis didþioji gyventojø dauguma bal-
liau nei vienadienës kièo melodijos, kai kompiuteriu
savo uþ Lietuvos stojimà á Europos Sàjungà. Þingsnis
apdorotos liaudies dainos pameta savo autentiðkumà,
á naujà socialinæ-ekonominæ erdvæ vëlgi þada esmines
net ávardijant tai kaip kûrybiðkà laimëjimà. Ávertinda-
visuomenës gyvenimo permainas, sudaranèias sàlygas
mi susiklosèiusià nûdienos sociokultûrinæ situacijà ga-
kiekvienam individui naujai paþvelgti á savo egzisten-
lime teigti, kad socializacija ir tautinio identiteto sklaida
cijà bei vidinius resursus. Netolimoje ateityje laukia
muzikos mokytojo profesinës savirealizacijos konteks-
stojimas á NATO Ðie globaliniai pokyèiai ið kiekvieno
te yra aktuali pedagoginë problema.
pilieèio, ypaè pedagogo, reikalauja ypatingo dvasinio-
Tyrimo objektas muzikos mokytojo socializa-
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
cija bei tautinio identiteto sklaida muzikinio ugdymo
Tyrimo metodai: naujausiø ðvietimo dokumentø
interpretavimas, muzikos pedagogikos ir psichologijos
Tyrimo tikslas atskleisti muzikos mokytojo so-
darbø lyginamoji analizë, socialinës pedagogikos litera-
cializacijos bei tautinio identiteto sklaidos ypatumus
tûros sintezë, anketinës apklausos duomenø statistinë
jo profesinës savirealizacijos kontekste.
analizë, bendrosios informacijos apibendrinimas.
Tyrimo eiga. Socializacija þmogaus vystymasis
1) pateikti muzikos mokytojo socializacijos bei tauti-
per visà jo gyvenimà sàveikaujant su aplinka, sociali-
nio identiteto sklaidos analizës rezultatus;
niø normø ir kultûriniø vertybiø perëmimo procesas,
2) apibûdinti ðiø gebëjimø ir profesinës savirealizaci-
taip pat savæs tobulinimas ir realizavimas toje visuo-
3) pagrásti muzikos mokytojø socializacijos bei tauti-
Tiriant ugdytojø socialiná aktyvumà (dalyvavo 293
nio identiteto sklaidos svarbà muzikinio ugdymo
muzikos pedagogai) domëjomës jø muzikine veikla ne
pamokø metu. Tyrimo duomenys pateikti 1 pav.
1 pav. Muzikos mokytojø dalyvavimas (vadovavimas) muzikiniuose kolektyvuose (%)
Galime pastebëti gana neigiamà tendencijà, t.
11,1 proc. Panaðus vokaliniø ansambliø dalyviø (9,8
y. treèdalis (33,4 proc.) muzikos mokytojø po darbo ne-
proc.) ir etnografiniø ansambliø bei kaimo kapelø da-
dalyvauja jokioje muzikinëje veikloje. Ði statistika kelia
lyviø skaièius (9,5 proc.). Labai maþa tarp muzikos
didelá susirûpinimà ir nerimà. Gali atsirasti prielaida,
mokytojø puèiamøjø orkestrø dûdoriø (2,1 proc.), so-
kad muzika minëtiems pedagogams nëra labai svar-
listø (1,4 proc.) ir ðokiø kolektyvø nariø (1,1 proc.).
bus ir puoselëtinas dalykas, kad tai jiems yra tik dar-
Bendradarbiavimas su moksleiviø tëvais yra ypa-
bas ir pragyvenimo ðaltinis, nors pagal kiekvienam mu-
tingos svarbos pedagoginis veiksnys, turintis iðskirti-
zikos mokytojo rengimui valstybës skiriamus kaðtus
nës reikðmës ugdytiniø socialumo, dvasinio pasaulio,
muzikinë veikla turëtø bûti neatskiriama jo gyvenimo
jø gebëjimø, þiniø bei elgsenos formavimui bei muzi-
dalis. Muzikos pedagogai gana aktyviai (29,2 proc.)
kos mokytojo þinioms apie ugdytiniø sociokultûrinæ
vadovauja muzikiniams kolektyvams. Muzikos mo-
aplinkà ðeimoje ir uþ jos ribø (2 pav.).
kytojø-choristø yra truputá daugiau nei deðimtadalis 224
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
2 pav. Ar spræsdamas muzikinio ugdymo problemas muzikos mokytojas tariasi su tëvais?
Diagramos duomenys rodo, kad tik nedidelë dalis
dþiøjø miestø muzikos mokytojø konsultuojasi su të-
muzikos pedagogø (11,9 proc.) sistemingai tariasi su
vais. Rajono centruose 46,8 proc., kaimuose
tëvais, spræsdami muzikinio ugdymo problemas. Tru-
44,4 proc. Visiðkai nebendrauja ðeðtadalis (15,2 proc.)
putá daugiau nei treèdalis (36,2 proc.) pedagogø á klau-
rajono centrø pedagogø, 12,4 proc. kaimo mokytojø
simà atsako teigiamai. Su moksleiviø tëvais beveik ne-
ir tik 3,3 proc. didþiøjø miestø ugdytojø (χ2 = 16,81,
bendradarbiauja 16,1 proc. mokytojø ir visai tam ne-
df = 8, p < 0,03). Taigi didþiausià rûpestá ugdytiniams
skiria dëmesio daugiau nei deðimtadalis (11,6 proc.)
iðreiðkia didþiøjø miestø muzikos pedagogai. Ðeimas
ugdytojø. Tyrimo eigoje mus domino respondentø am-
turintys muzikos mokytojai su ugdytiniø tëvais ben-
þius, pedagoginio darbo staþas, jo ðeimyninis statusas,
drauja þymiai daþniau (52,1 proc.) negu nevedæ
lytis, mokyklos, kurioje respondentas dirba, tipas ir
(32,3 proc.) ugdytojai.Visiðkai su moksleiviø namið-
vieta. Paaiðkëjo, kad jauniausi pedagogai maþiau linkæ
kiais nebendrauja 8,9 proc. vedusiøjø ir vos ne penk-
bendrauti su tëvais (38,5 proc.). Tai liudija apie res-
tadalis (18,5 proc.) viengungiø muzikos pedagogø
pondentø savo jëgø pervertinimà, nepakankamà ryþtà
(χ2 = 20,85, df = 8, p < 0,008). Tëvai yra neatskiria-
ieðkant kontaktø su ugdytiniø tëvais. Didëjant darbo
mi ugdomojo proceso dalyviai ir formuotojai. Tai tu-
patirèiai, vis labiau suprantamas ðio faktoriaus reikð-
rëtø ásisàmoninti kiekvienas pedagogas. Be tëvø pa-
mingumas. Daugiausia su mokiniø tëvais bendrauja
galbos, jø supratimo sunku tikëtis gerø ugdymo rezul-
vidutinio amþiaus pedagogai (59,3 proc.). Nelinkæ su
tatø. Tik glaudþiai bendradarbiaujant su moksleiviø
tëvais bendrauti ðeðtadalis (15,2 proc.) paèiø vyriau-
tëvais ar globëjais, sistemingai aptariant su jais kiek-
siø muzikos pedagogø (χ2 = 24,39, df = 8, p < 0,00).
vieno ugdytinio problemas, jo vystymosi, saviraiðkos
Sprendþiant vaikø muzikinio ugdymo problemas daþ-
ypatumus bei formas, drauge nukreipiant lavinamàjá
niausiai su tëvais tariasi pradiniø mokyklø muzikos mo-
procesà pageidaujama linkme, galime tikëtis ðio pro-
kytojai (88,9 proc.), reèiausiai pagrindiniø mokyk-
ceso tikro veiksmingumo, visapusiðko dëmesio ir rû-
lø pedagogai (35,7 proc.), daugiausia jø beveik penk-
pesèio moksleivio asmenybei pasireikðti.
tadalis (17,9 proc.) dël muzikinio ugdymo problemø
Organizuodami apklausà domëjomës, kaip muzi-
niekada nesitaria su ugdytiniø tëvais (χ2 = 31,29,
kos mokytojai iðreiðkia savo meninius gebëjimus ne-
df = 12, p < 00). Beveik du treèdaliai (62,3 proc.) di-
formalioje socialinëje aplinkoje (3 pav.).
3 pav. Muzikos mokytojo veikla neformalioje socialinëje aplinkoje
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
Didþioji dalis apklaustøjø (85,9 proc.) savame ra-
pakankamas dëmesys. Grojimas fortepijonu ar akor-
telyje mielai dainuoja. Tylinèiø vis tik susidaro
deonu muzikos mokytojui negali sudaryti galimybiø
5,6 proc. Pagal darbo staþo, mokyklos vietos ir tipo
visapusiðkai realizuoti savo instrumentiniø gebëjimø.
parametrus esminiø skirtumø dainuojanèiøjø tarpe ne-
Kaip bûtina alternatyva taikytini mobilesni, neðioji-
pastebëjome. Ðiek tiek aktyvumu iðsiskiria rajono cen-
mui patogesni, tuo paèiu lyg ir universalesni instru-
trø muzikos mokytojai (χ2 = 17,39, df = 8, p < 0,03).
mentai. Tai galëtø bûti gitara, kanklës, smuikas, lumz-
Draugø apsuptyje groja beveik trys ketvirtadaliai
delis (dûdelë) ar net lûpinë armonikëlë. Daugeliu jø,
(70,9 proc.) apklaustøjø. Beveik penktadalis jø
iðskyrus smuikà, nëra sudëtinga pramokti muzikuoti.
(18,9 proc.) neformalioje aplinkoje ið viso vengia groti
Ðoka dar maþiau muzikos mokytojø. Diagramos
kokiu nors instrumentu. Ðoka daugiau nei treèdalis
duomenys rodo, kad visiðkai nelinkæ ðokti vos ne pusë
(38,3 proc.) pedagogø. Vengia ðokiø vos ne pusë mu-
muzikos mokytojø (41,4 proc.). Ðokis tai specifinë
zikos mokytojø (41,4 proc.). Ðie duomenys rodo, kad
meninës raiðkos forma. Jos analizei mes neplanavome
jaukioje aplinkoje pedagogai geriausiai jauèiasi dainuo-
skirti daugiau dëmesio. Taèiau ðie duomenys byloja
dami. Grojimas ne toks populiarus, o nemaþa dalis
apie nemaþos muzikos mokytojø dalies tam tikrà pa-
pedagogø visai negroja. Profesionaliam muzikui tai tik-
syvumà, susikaustymà, savo meninës raiðkos apriboji-
rai neturëtø bûti bûdinga. Dainuoti gali, kartais ir la-
mà. Taip neturëtø bûti. Visapusiðkai save iðreiðkiantis
bai graþiai, þmogus be specialaus muzikinio pasiruoði-
muzikos pedagogas galëtø, o gal ir turëtø bûti ne tik
mo. Tuo tarpu grojimas muzikos mokytojui turëtø bûti
dainø, bet ir ðokiø pagrindinis vedlys.
lyg ir savaime suprantamas dalykas. Galima daryti ið-
Tirdami muzikos mokytojø profesinæ savirealiza-
vadà, kad ruoðiant muzikos mokytojus instrumenti-
cijà, domëjomës tautino identiteto sklaida muzikos uþ-
niam muzikavimui ðios rûðies repertuarui skiriamas ne-
4 pav. Ar dëstant muzikà moksleiviams juos verta ugdyti pilietiðkai
Diagrama rodo, kad nemaþa muzikos pedagogø da-
pamokø metu turëtø ágauti naujesniø, ðiuolaikiðkes-
lis (ið tikro taip 22,1 proc., taip 55,4 proc.) mano,
niø formø, neapsiribojant vien liaudies dainomis.
jog dëstant muzikà moksleiviams juos verta ugdyti pi-
lietiðkai. Tuo abejoja beveik penktadalis, t. y.
18,6 proc., kad pilietinis ugdymas pamokø metu ne-
• Atlikti muzikos mokytojø socialinës veiklos tyri-
turi prasmës galvoja 1,4 proc. apklaustøjø. Pilietinio
mai rodo nemaþà pedagogø aktyvumà, taèiau sai-
ugdymo bûtinumà pabrëþia visi (100 proc.) pradiniø
kingas instrumentinës muzikos panaudojimas, van-
mokyklø muzikos mokytojai. Maþiausiai reikðmës ðiam
gus dalyvavimas meno saviveiklos kolektyvuose, pa-
faktoriui skiria pagrindiniø mokyklø pedagogai
syvus bendravimas su ugdytiniø tëvais rodo nepa-
(73,9 proc.) (χ2 = 19,78, df = 12, p < 0,07). Galima
kankamà pedagoginës veiklos kokybæ.
prielaida, kad jie galvoja apie pernelyg ankstyvo pilie-
tinio ugdymo beprasmiðkumà. Moterys (26,8 proc.)
• Mokytojai, iðskyrus pradiniø klasiø muzikos mokyto-
ankstyvam pilietiniam ugdymui labiau pritaria negu
jus, nepakankamai vertina bûtinybæ muzikos pagalba
vyrai (8,2 proc.) (χ2 = 15,46, df = 4, p < 0,00). Duo-
ugdyti mokinius tautiðkumo, pilietiðkumo dvasia. Men-
menys gana optimistiðki, bet nerimà kelia abejojan-
kai panaudojamos didþiulës lietuviðkos muzikos mo-
èiøjø skaièius. Matyt, tautinës muzikos panaudojimas
kymo galimybës ugdant etninæ dvasinæ kultûrà.
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
• Tyrimo rezultatai rodo, kad esama rimtø spragø
muzikos mokytojø tautinës sàmonës, pilietiðku-
Barkauskaitë M. Profesoriaus J. Lauþiko kredo: lais-
mo brandos poþiûriu. Tai, be abejo, riboja profe-
vë, protas, kûryba // Pedagogika. T. 68 (2003), p.
sinës savirealizacijos motyvacijà, sàlygoja þemà mu-
Bauman Z., Life in Fragments : Essays in Postmo-
• Muzikos mokytojo socializacija bei tautinio iden-
tito sklaida besikeièianèios mokyklos ir visuome-
Dukynaitë R. Lietuvos gimnazijø parengties ir ugdomo-
nës sàlygomis yra nepakankami. Vadinasi, mo-
sios veiklos ypatumai : daktaro disertacija : socialiniai
kytojai nëra visiðkai ásisàmoninæ kultûroje ir mu-
mokslai, edukologija (07S). Vilnius, 2002.
Gaiþutis A. Meno sociologija. Vilnius, 1998.
zikos mene slypinèiø humanistinio ugdymo ga-
Kieviðas J., Jasiukonytë A. Asmens muzikinës raiðkos para-
liø bei muzikinio ugdymo mokykloje tikslo ug-
lelës ugdymo procese ir besimokanèioje visuomenëje // Pe-
dytiniø estetinës dvasinës kultûros plëtotës siekio. Tai
dagogika. T. 68 (2003), p. 335340.
ið esmës kliudo mokytojams save geriau realizuo-
Kvieskienë G. Socializacija ir vaiko gerovë. Vilnius,
ti mokykloje, optimizuoti moksleiviø muzikiná
Matonis V. Muzika. Asmenybë. Kultûra. Vilnius,
Parson T., Bales R. F, Old J., Zelditch M. and Slater
Rengiant muzikos pedagogus universitetiniu lygiu
P. E. Family, socialization, and interaction process.
reikia skatinti ne tik fortepijono, bet ir kitø muzikos
Pilièiauskas A. Meninio ugdymo mokytojø rengimas //
instrumentø naudojimà. Tai skatintø jø socializacijà
Pedagogika. T. 68 (2003), p. 161164.
bei suteiktø jai naujø galimybiø. Svarbu atsisakyti au-
10. Rinkevièius Z. Muzikinis màstymas ir jo ugdymas
toritarinio pedagoginio bendravimo su ugdytiniais ap-
mokykloje. Klaipëda, 2002. p. 424.
raiðkø, átvirtinti partneriðko dialogo principus. Tokio-
11. Valstybinës ðvietimo strategijos 20032012 metø
mis sàlygomis geriau save realizuoja tiek mokytojas,
tiek ir mokiniai. Ugdant muzikos pedagogà bûtina for-
12. Vitkauskas R. Muzikos mokytojo profesinë savireali-
muoti bendravimo su moksleiviø tëvais svarbos supra-
zacija: galimybës prielaidos ir ypatumai : daktaro di-
timà, imtis didesnës atsakomybës uþ bûsimøjø peda-
sertacija : socialiniai mokslai, edukologija. Vilnius,
gogø tautinio identiteto, pilietinës sàmonës, patrioti-
niø jausmø ugdymà ðiuolaikëmis, jaunimui aktualio-
SOCIALISATION AND SPREAD OF NATIONAL IDENTITY IN THE CONTEXT
In this work, socialisation and spread of national
misculturisation and misaesthetisation appears. The
identity processes are reviewed briefly. There are
counterweight for this process could be a persons
processes that model both upbringing and the
aesthetic development, socialisation and spread of
upbrought persons individuality progress, interacting
national identity whose process is mostly exercised in
simultaneously in pedagogical terms. The conceptions
the upbringing (personality development) institutions.
of beauty, goodness, love for fellow-creatures,
empathetic feelings, universal discipline, honesty and
We live not only in the material world of things, but
diligence (which are becoming self-owning
also in the surroundings of importance for the people
conceptions) should overall determine this permanent
and humanity due to these things. Therefore, people
process. While the latest technologies of information
need not only knowledge but also spiritual values; not
and industry are becoming more and more dominating
only thinking but also spiritual culture in their social
in a postmodernist society, the problem of a persons
BRIEF REPORTS 3. Vuilleumier P, Ghika-Schmid F, Bogousslavsky J, Assal G, Regli F:Received Jan. 23, 2001; revisions received May 1, May 25, and JunePersistent recurrence of hypomania and prosopoaffective ag-29, 2001; accepted Aug. 11, 2001. From the Department of Psychiatrynosia in a patient with right thalamic infarct. Neuropsychiatryand Behavioral Sciences, Stanford University School of
U rgentiepsy UZ Gent – Universitaire Dienst PsychiatrieUgent - Vakgroep Psychiatrie en Medische PsychologieTijd nemen: gedragsstoornis is een urgentie ! • niet veroordelend• beslistheid, geen heroiek• continue uitleg geven: waarom noodzakelijk• zo mogelijk familie of vrienden bij betrekken n tiepsyc • duidelijk afgelijnde verantwoordelijkheidGeschiedenis van geweld = beste